patiltis

patìltis sm. (1), patiltỹs (3^b) žr. patiltė: 1. K Durnius pamatęs iššoko iš patilčio BsPII38. Rasi jo skydelė į patiltėlį nukritusi būtų LC1887,9. 2. Patiltė yra po tiltu, o patiltys šalia tilto J.